Ką reikia atminti papildant aušinimo skystį?

Aušinimo skystis yra atitinkamų cheminių savybių darbinis skystis, kuris cirkuliuoja aušinimo sistemoje. Aušinimo sistema turi išlaikyti optimalią variklio temperatūrą ir pašalinti šilumos perteklių, susidarantį variklio darbo metu. Siekiant užtikrinti optimalias variklio darbo sąlygas, senesniuose automobiliuose variklio aušinimo skystis pasiekdavo temperatūrą nuo 85 iki 95 °C, o naujausiuose – net iki 115 °C. Tokia temperatūra suteikia galimybę sumažinti mechaninių variklio dalių susidėvėjimą, taip pat sudaro galimybę varikliui pasiekti didžiausią efektyvumą ir mažiausias degalų sąnaudas. Per mažas aušinimo skysčio kiekis sistemoje (jau nekalbant apie visišką jo trūkumą) sukelia variklio perkaitimą, dėl kurio variklis gali užsikirsti. Todėl taip svarbu kontroliuoti jo lygį.

Aušinimo skystis atlieka ir papildomas funkcijas – saugo metalo dalis (įskaitant šildytuvą ir radiatorių) nuo korozijos ir apnašų kaupimosi.

Aušinimo skystis – kokia jo sudėtis? Kur aušinimo sistemoje cirkuliuoja aušinimo skystis?

Aušinimo skysčių sudėtis būna skirtinga, priklausomai nuo klimato zonos, kurioje jie turi būti naudojami. Europoje naudojami paruošti aušinimo skysčiai, kuriuos dažniausiai sudaro 50 % demineralizuoto vandens, 49 % etilenglikolio arba propilenglikolio ir mažiau nei 1 % cheminių medžiagų, skirtų apsaugai nuo korozijos, apsaugai nuo nuosėdų kaupimosi, skysčio stabilizavimui ir apsaugai nuo putojimo, jonų neutralizavimui, spalvos suteikimui ir pan.

Radiatorių skysčių koncentratus dažniausiai sudaro glikolis ir papildomi komponentai, todėl juose yra minimalus vandens kiekis.

Kur automobilyje cirkuliuoja aušinimo skystis?

Aušinimo skystis cirkuliuoja varomas aušinimo skysčio siurblio (kartais vadinamo vandens siurbliu). Šis siurblys yra varomas paskirstymo diržu arba grandine (priklausomai nuo taikomos technologijos). Kol variklis yra šaltas, skystis cirkuliuoja vadinamuoju mažuoju kontūru, kuris apima tik variklį ir šildytuvą. Taikant tokį sprendimą skystis sušyla daug greičiau, todėl gali sušildyti variklio alyvą ir variklio bloką. Šiuo metu taip pat naudojami sprendimai, kurie yra skirti aušinimo skysčio sušildymui prieš užvedant variklį – šalčių metu tai padeda išvengti „šalto užvedimo“. Juos sudaro variklio šildytuvas ir stovėjimo šildytuvas (LINK). Variklyje skystis juda specialiais metalo kanalais, o jo išorėje – guminiais lanksčiais vamzdeliais.

Kai aušinimo skystis pasiekia tinkamą temperatūrą, atsidaro termostatas (labai paprastos konstrukcijos įtaisas, įdiegtas aušinimo sistemoje), kuris nukreipia aušinimo skystį į vadinamąjį didįjį kontūrą. Tada skystis pradeda cirkuliuoti per radiatorių, kuris iš jo pašalina nereikalingą šilumą. Radiatorius vėsinamas važiuojant pratekančiu oro srautu  ir papildomai elektriniu ventiliatoriumi, kuris įsijungia stovint kamščiuose.

Kaip pasirinkti aušinimo skystį? Ar galima maišyti aušinimo skysčius?

Prekyboje galima rasti trijų tipų aušinimo skysčius – paruoštus naudoti skysčius, skysčių koncentratus ir demineralizuotą arba distiliuotą vandenį.

Prieš pasirenkant aušinimo skystį, reikia perskaityti automobilio instrukciją. Kai kurie automobilių gamintojai aušinimo sistemose rekomenduoja naudoti tam tikrų prekės ženklų aušinimo koncentratus. Prieš naudojant juos atitinkamomis proporcijomis (dažniausiai per pusę) reikia praskiesti demineralizuotu vandeniu. Be jų taip pat galima įsigyti firminių (dažnai žinomų gamintojų) ir prekės ženklu nepažymėtų koncentratų (dažnai parduodamų tiesiai iš statinių), kuriuos taip pat reikia atitinkamai praskiesti.

Paruoštus naudoti skysčius galima iškart pilti į aušinimo sistemą. Dauguma jų skirti naudoti visuose varikliuose, tačiau yra ir specializuotų produktų, skirtų, pavyzdžiui, moderniems benzininiams ir dyzeliniams varikliams, pasiekiantiems didesnes darbines temperatūras.

Ant skysčių ir koncentratų pakuočių turi būti nurodyta informacija, ar skystis yra universalus, t. y., ar jį galima naudoti sistemose, kuriose yra žalvario, aliuminio arba vario elementų, ar jie yra skirti darbui tik su vienos rūšies sistemomis, pavyzdžiui, aliuminio. Visų pirma kalbama apie metalo elementų apsaugą nuo korozijos.

Taip pat nurodoma informacija, iki kokios temperatūros skysčiai ir koncentratai neužšąla (pavyzdžiui, iki 35 °C). Šiuo metu naudojami visų sezonų skysčiai, t. y. tokie, kuriuos galima naudoti ištisus metus. Prekyboje jau neberasime skysčių, skirtų žiemos arba vasaros sezonui.

Apžvelkime keletą populiariausių automobilių ir kokie skysčiai juose turėtų būti naudojami pagal gamintojo rekomendacijas:

• Audi A3 1.6 BSF (benzinas) – rekomenduojama naudoti priemonę TL VW 774D arba vandenį su 50 % priemonės G12, apsaugančios nuo užšalimo.
• BMW 3 E90/91/92/93 318 d N47 D20 (dyzelinas) – vanduo su 50 % glikolio pagrindo nuo užšalimo apsaugančios priemonės.
• Citroen C5 1.8 EW7A (benzinas) – rekomenduojama priemonė REVKOGEL 2000 arba GLYSANTIN G33.
• Fiat Panda 1.1 187 A1 (benzinas) – vanduo su 50 % priemonės CUNA NC 596-16.
• Ford Mondeo 2.0 TDCi QXBA (dyzelinas) – vanduo su 50 % priemonės Ford WSS M97B44-D.
• Mercedes Benz E W211-230 (benzinas) – vanduo su 50 % priemone MB-326.0.
• Toyota Corolla E12 1.4 4ZZ-FE (benzinas) –rekomenduojamas aušinimo skystis Toyota Longlife Coolant

Jeigu nenorite naudoti automobilio gamintojo rekomenduojamo aušinimo skysčio, turite pasirinkti geriausios kokybės universalų skystį.

Ar galima maišyti aušinimo skysčius? Ar aušinimo skysčio spalvos yra svarbios? 

Aušinimo skysčio spalva visų pirma yra pagalbinė. Išimtis gali būti žalios spalvos skystis, kurio sudėtyje yra propilenglikolio. Visi kiti aušinimo skysčiai (geltonos, raudonos, rožinės, mėlynos spalvos) gali būti maišomi tarpusavyje, tačiau tik tokiu atveju, jeigu jų techniniai parametrai yra panašūs.Ką tai reiškia? Skysčiai turi būti pagaminti naudojant tos pačios rūšies glikolį (pavyzdžiui, populiariausią etileno), būti skirti darbui su atitinkama medžiaga, iš kurios pagaminta sistema (t. y. abu skysčiai turi būti universalūs arba abu skirti darbui su aliuminio sistema), be to, jie turi užtikrinti tą patį apsaugos lygį (pavyzdžiui, neužšalti iki 30 °C).

Kada keisti aušinimo skystį ir kaip tai padaryti? Kiek skysčio reikia pilti į aušinimo sistemą? 

Aušinimo skystis dirbant susidėvi ir praranda savo apsaugines savybes (pavyzdžiui, antikorozines). Be to, jo kiekis gali mažėti dėl nuotėkio ir garavimo. Skystyje taip pat gali atsirasti nešvarumų iš aušinimo sistemos (dėl rūdijimo), o blogiausiu atveju – variklio alyvos (dažniausiai ji kaupiasi kaip nuosėdos išsiplėtimo inde).

Kada reikia keisti aušinimo skystį? Standartinius universalius skysčius reikia keisti kas du metus. Kai kurie skysčiai (informacija nurodoma ant pakuotės) yra skirti daug ilgesniam eksploatavimo laikui, pavyzdžiui, iki penkerių metų.

Firminius ir automobilių gamintojų rekomenduojamus koncentratus gali reikėti keisti net kas septynis arba dešimt metų. Tačiau tai nereiškia, kad skysčio nereikia tikrinti. Gamintojai rekomenduoja kartą per metus, geriausia prieš žiemos sezoną, patikrinti aušinimo skystyje esančios priemonės nuo užšalimo kiekį arba rekomenduojamo koncentrato koncentraciją. Jeigu reikia, skystį reikia papildyti iki reikiamo lygio. Kaip patikrinti, ar atsparumas užšalimui yra tinkamas? Tam naudojami paprasti aušinimo skysčio testeriai arba sudėtingesni refraktometrai.

Aušinimo skysčio keitimas:

• Vilnius
• Kaunas
• Klaipėda
• Šiauliai
• Panevėžys
• Alytus
• Utena
• Marijampolė
• Telšiai
• Vilniaus raj.
• Ukmergė
• Plungė

Nepriklausomai nuo eksploatacijos laikotarpio, skysčius arba koncentratus reikia keisti, jeigu juose pastebimi nešvarumai arba buvo atliktas variklio remontas (pavyzdžiui, keičiama galvutės tarpinė), buvo keičiamas radiatorius, sistemos vamzdeliai, vandens vamzdis ir pan.

Kaip atliekamas aušinimo skysčio keitimas?

Reikia paruošti talpyklą panaudotam aušinimo skysčiui, kurį reikia atiduoti atliekų surinkimo vietoje. Skysčio negalima pilti į kanalizaciją arba išlieti ant žemės. Atliekant keitimą reikia dėvėti apsaugines pirštines, o kai kurie skysčių gamintojai taip pat rekomenduoja naudoti apsauginius akinius (informacija pateikiama ant pakuotės). Automobilio variklis turi būti šaltas.

• Po automobiliu reikia padėti didelį indą, į kuris iš pradžių bus leidžiamas skystis – tai gali būti platus, kelių litrų talpos dubuo.
• Reikia atsukti radiatoriaus dangtelį (viršutinėje dalyje) ir skysčio išleidimo kamštį (apatinėje dalyje).
• Po kelių minučių visas skystis iš sistemos ištekės į indą.
• Tada reikia įsukti išleidimo kamštį. Tam rekomenduojama naudoti naują tarpiklį.
• Į sistemą reikia įpilti atitinkamą kiekį naujo aušinimo skysčio arba tinkamai parinkto koncentrato, sumaišyto su demineralizuotu vandeniu.
• Užsukti radiatoriaus dangtelį.
• Užvesti variklį. Jam pasiekus darbinę temperatūrą, reikia papildyti skysčio kiekį (DĖMESIO – išsiplėtimo inde!). Negalima atsukti radiatoriaus dangtelio, kadangi karštas skystis, cirkuliuojantis sistemoje aukštu slėgiu, gali smarkiai nudeginti.
• Gali reikėti iš sistemos pašalinti orą – šiam tikslui naudojami specialūs ventiliai arba taikomas paprastas būdas. Atvėsus varikliui reikia atsukti radiatoriaus dangtelį ir užvesti variklį. Salono šildymą įjungti visu pajėgumu. Variklis turi dirbti tol, kol šildymo sistema nepradės šildyti visu pajėgumu. Tuo metu iš atidarytos angos gali kilti oro burbuliukai. Visa operacija paprastai trunka keliolika minučių. Šildymui pradėjus veikti visu pajėgumu, reikia išjungti variklį. Jam atvėsus – užsukti radiatoriaus dangtelį.

Ką reikia atminti keičiant aušinimo skystį? 

• Norint paspartinti skysčio pašalinimą, galima atjungti vieną aušinimo sistemos vamzdelį apatinėje radiatoriaus dalyje, tačiau reikia nepamiršti apie galimas problemas jį uždedant atgal, susijusias su originalių metalo apkabų naudojimu. Tam gali prireikti specialių replių, o kartais ir visiškai naujos apkabos.  
• Pašalinus seną skystį, galima panaudoti specialią aušinimo sistemos plovimo priemonę, kuri pašalins nešvarumus. Ją reikia naudoti pagal instrukciją.
• Jeigu naudojamas koncentratas, jį reikia praskiesti pagal gamintojo rekomendacijas. Per mažas arba per didelis koncentrato kiekis kenkia varikliui, kadangi arba neleidžia pašalinti šilumos, arba neleidžia pasiekti tinkamos darbinės variklio temperatūros.

Kiek aušinimo skysčio reikia naudoti aušinimo sistemoje?

Visų pirma jo kiekis priklauso nuo variklio dydžio, nors ir ne visada. Apžvelkime keletą pavyzdžių.

• Citroen C1 0 12V CFA (benzinas) – 4,0 l
• Renault Clio III 2 TCe D4F-784 – 5,7 l
• Volkswagen Golf VI 4 TSI CAXA (benzinas) – 5,6 l
• Toyota Avensis 6 1ZR-FAE (benzinas) – 6,3 l
• Mitsubishi L200 5 DI-D 4D56 (dyzelinas) – 8,2 l
• Ford Ranger 5 TD WLT-3 (dyzelinas) – 9,4 l
• Mercedes Benz C W204 3,5 350 272.961 (benzinas) – 5,0 l
• Volkswagen Phaeton 0 W12 BAP (benzinas) – 17 l

Aušinimo skysčio lygio kontrolė – kaip ir kada tai daryti? 

Kada reikia tikrinti aušinimo skysčio lygį? Geriausia – kuo dažniau. Šiuolaikiniuose automobiliuose ir premium klasės automobiliuose yra naudojamos įspėjamosios prietaisų skydo lemputės, kurios informuoja apie per mažą skysčio kiekį. Tačiau reikia nepamiršti, kad elektronika gali būti nepatikima (gali sugesti jutiklis), todėl skysčio lygį vis vien verta tikrinti.

Aušinimo skysčio būklės tikrinimas automobilyje yra paprastas. Atidarius variklio dangtį, reikia surasti išsiplėtimo indą. Jis turi platų skaidrų langelį su matavimo skale. Skysčio lygis turi būti tarp žymėjimų MIN ir MAX. Skystis turi būti švarus, be teršalų ir alyvos pėdsakų.

Kaip suprasti, kad iš sistemos išteka aušinimo skystis? 

Aušinimo skystis gali tekėti iš aušinimo sistemos. Tai labai rimtas gedimas, kuris gali sukelti variklio perkaitimą ir užsikirtimą (dėl perkaitusios alyvos tepimo savybių praradimo). Kaip sužinoti, kad aušinimo skystis ištekėjo?

• Apie tai informuoja įsijungusi prietaisų skydelio lemputė (tik kai kuriuose automobiliuose).
• Skysčio trūkumas išsiplėtimo inde.
• Aušinimo skysčio pėdsakai po automobiliu, po radiatoriumi, viršutinėje variklio apsaugo dalyje, drėgni aušinimo skysčio vamzdeliai, ypač sujungimų vietose.
• Aušinimo skysčio temperatūros rodyklė pasiekia labai aukštas vertes.
• Iš po variklio dangčio kyla garai.
• Ištisai dirba radiatoriaus ventiliatorius, nors automobilis važiuoja.

Kaip papildyti aušinimo skysčio atsargas variklyje? 

Kas tam tikrą laiką gali reikti papildyti skysčio atsargas. Jeigu tai reikia daryti dažnai, būtina apsilankyti automobilių servise ir patikrinti automobilio būklę. Visiškas aušinimo skysčio ištekėjimas arba didelis jo trūkumas važiuojant gali sukelti rimtą variklio sugadinimą (perkaitimą) arba visišką jo sunaikinimą (užsikirtimą).

Kaip įpilti skystį į radiatorių?

Visų pirma skystį reikia pilti į išsiplėtimo indą, tačiau didelio trūkumo atveju jį reikia pilti į radiatorių.

Reikia atsukti išsiplėtimo indo dangtelį ir įpilti universalų skystį arba atitinkamai praskiestą koncentratą, užtikrinant, kad jo lygis būtų tarp žymėjimų MIN ir MAX. Uždaryti dangtelį ir pildymas yra baigtas.

Didelio trūkumo atveju (atminkite, kad variklis turi būti šaltas), reikia atsukti radiatoriaus dangtelį ir pilti skystį tol, kol bus užpildyta visa sistema. Tada pilti skystį į išsiplėtimo indą, kad jo lygis būtų tarp žymėjimų MIN ir MAX. Užvesti variklį. Jam pasiekus darbinę temperatūrą (galima nuvažiuoti kelis kilometrus), reikia išjungti variklį ir patikrinti skysčio lygį išsiplėtimo indo langelyje. Jeigu jis per mažas, reikia atidaryti indo dangtelį ir įpilti skysčio. Atminkite, kad variklis ir visi jo elementai yra karšti, todėl kyla nudegimo pavojus.

Ką reikia atminti papildant aušinimo skysčio atsargas?

Aušinimo sistemoje negalima naudoti vandens, ypač iš vandentiekio. Jei jau kyla būtinybė papildyti trūkumą (pavyzdžiui, dėl dažno nutekėjimo), galima naudoti tik demineralizuotą vandenį.

Nebūtina naudoti brangiausių skysčių – pakuotė labai gero aušinimo skysčio kainuoja mažiau nei 12 EUR.

Naudojant gerą aušinimo skystį ir jį laiku keičiant, galima išvengti įvairių sutrikimų bei pratęsti variklio tarnavimo laiką.

Aušinimo skystis yra vienas iš trijų svarbiausių skysčių, tiesiogiai įtakojantis variklio būklę. Skysčiui ištekėjus iš sistemos arba jame pastebėjus nešvarumus, reikėtų kuo skubiau apsilankyti automobilių servise, kad būtų išvengta brangių gedimų remontų.


Naudingi patarimai: 

• Patariama nepilti paprasto vandens į aušinimo sistemą, jeigu nenorite, kad ji surūdytų. Kalkės gali užkimšti radiatoriaus kanalus ir pažeisti vandens siurblį. Taip pat gali perkaisti arba užkalkėti variklis.
• Rekomenduojama keisti aušinimo skystį, nes žiemą jis gali užšalti ir sugadinti variklio bloką.
• Reguliariai reikia tikrinti aušinimo skysčio lygį.
• Normali darbinė variklio temperatūra svyruoja tarp 80 ir 90 laipsnių Celsijaus. Variklio temperatūros rodmenis turi būti matytomi prietaisų skydelyje.